Kodėl emocinis intelektas tapo švietimo prioritetu?
Kai prieš dvidešimt metų Daniel Goleman išpopuliarino emocinio intelekto sąvoką, mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad ji taps vienu svarbiausių ugdymo aspektų ikimokykliniame amžiuje. Šiandien Vilniaus darželiuose tokiuose kaip Pažinimo Medis stebime tikrą paradigmos pokytį – nuo tradicinio akademinių žinių perdavimo pereinama prie visapusiško asmenybės ugdymo, kuriame emocinis intelektas užima centrinę vietą.
Emocinis intelektas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei atpažinti kitų žmonių jausmus. Šis įgūdis nėra įgimtas, jis formuojasi vaikystėje ir gali būti sąmoningai ugdomas. Tyrimai rodo, kad aukštas emocinis intelektas dažnai yra geresnis sėkmės gyvenime prediktorius nei IQ. Žmonės su išvystytu emociniu intelektu paprastai geriau sprendžia konfliktus, kuria tvirtesnius santykius ir lengviau prisitaiko prie pokyčių.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus net 78% miesto darželių įdiegė specializuotas emocinio intelekto ugdymo programas. Šis pokytis atspindi platesnę tendenciją Lietuvos švietimo sistemoje – siekį ugdyti ne tik protingus, bet ir emociškai brandžius piliečius.
Inovatyvios metodikos Vilniaus darželiuose
Vilniaus darželiai tapo tikromis emocinio intelekto laboratorijomis, kuriose taikomos įvairios metodikos. Viena populiariausių – „Kimochis” programa, kuri naudoja specialias lėles su keičiamomis emocijų išraiškomis. Vaikų darželyje „Vaivorykštė” auklėtoja Rasa Petrauskienė pasakoja: „Kai pradėjome naudoti Kimochis, pastebėjome, kad vaikams tapo žymiai lengviau įvardyti savo jausmus. Anksčiau jie sakydavo tiesiog ‘man blogai’, o dabar gali pasakyti ‘aš jaučiuosi nusivylęs’ arba ‘man neramu’.”
Darželyje „Žilvitis” sėkmingai taikoma „Zipio draugai” programa, kuri moko vaikus įveikti kasdienius sunkumus, atpažinti ir kalbėti apie jausmus, ieškoti būdų sunkioms situacijoms spręsti. Programos koordinatorė Jolanta Markevičienė teigia: „Stebime, kaip keičiasi vaikų elgesys – jie tampa empatiškesni, geriau sprendžia konfliktus, mažiau agresyvūs.”
Inovatyvus darželis „Montessori namai” integruoja mindfulness praktikas į kasdienę rutiną. Trijų-keturių minučių meditacijos po pietų miego padeda vaikams nusiraminti ir susikaupti. Darželio direktorė Aušra Juodienė pastebi: „Vaikai, kurie reguliariai praktikuoja mindfulness, geriau kontroliuoja impulsus ir lengviau susitvarko su frustracija.”
Dar viena įdomi iniciatyva – „Emocijų kampelis”, įrengtas daugelyje Vilniaus darželių. Tai speciali erdvė, kur vaikai gali nueiti, kai jaučiasi sutrikę ar susijaudinę. Kampelyje yra priemonės, padedančios nusiraminti: minkšti žaislai, antistresinis smėlis, spalvinimo knygos, emocijų ratas.
Tėvų vaidmuo emocinio intelekto ugdyme
Nors darželiai atlieka svarbų vaidmenį ugdant emocinį intelektą, tėvų įsitraukimas yra būtinas norint pasiekti geriausių rezultatų. Psichologė dr. Ieva Vaskelienė pabrėžia: „Emocinis intelektas formuojasi pirmiausia šeimoje. Darželis gali šį procesą sustiprinti ir struktūruoti, tačiau tėvų pavyzdys ir reakcijos į vaiko emocijas turi lemiamą reikšmę.”
Vilniaus lopšelis-darželis „Žiogelis” organizuoja reguliarius seminarus tėvams apie emocinį intelektą. Direktorė Lina Bagdonienė dalijasi patirtimi: „Pradžioje tėvai būdavo skeptiški – kam gaišti laiką emocijoms, kai reikia mokytis skaičiuoti ir rašyti. Tačiau pamatę, kaip keičiasi jų vaikų elgesys, daugelis tapo karščiausiais emocinio intelekto ugdymo šalininkais.”
Štai keletas praktinių patarimų tėvams, norintiems ugdyti vaikų emocinį intelektą namuose:
- Įvardykite vaiko emocijas: „Matau, kad tu pyksti, nes negalėjai žaisti su tuo žaislu”
- Dalinkitės savo jausmais: „Man buvo liūdna, kai…” (svarbu parodyti, kad suaugusieji taip pat turi įvairių emocijų)
- Skaitykite knygas apie emocijas ir aptarkite personažų jausmus
- Sukurkite „emocijų termometrą” namuose, kur vaikas galėtų pažymėti savo nuotaiką
- Mokykite atsipalaidavimo technikų, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo
Iššūkiai ir kliūtys kelyje
Nepaisant akivaizdžios pažangos, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas didžiausių – pedagogų pasiruošimas. Daugelis auklėtojų baigė studijas, kai emocinio intelekto svarba dar nebuvo pripažinta, todėl jiems trūksta teorinių žinių ir praktinių įgūdžių.
Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Kristina Markelienė pripažįsta problemą: „Organizuojame mokymus, kviečiame ekspertus, bet procesas užtrunka. Negalime tikėtis, kad pedagogai per naktį taps emocinio intelekto ekspertais.”
Kitas iššūkis – riboti ištekliai. Kokybiškos emocinio intelekto ugdymo programos ir priemonės dažnai yra brangios. Darželis „Pušaitė” direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Kazlauskienė pasakoja: „Norėtume įsigyti daugiau specializuotų priemonių, bet biudžetas ribotas. Kartais tenka pasikliauti auklėtojų kūrybiškumu – jos pačios gamina emocijų korteles, kuria žaidimus.”
Dar viena problema – skirtingi lūkesčiai. Dalis tėvų vis dar mano, kad darželis turėtų koncentruotis į akademinių įgūdžių ugdymą, ir skeptiškai žiūri į laiką, skiriamą emocinio intelekto lavinimui. Psichologė Rūta Jurkuvienė pastebi: „Kai kurie tėvai nerimauja, kad jų vaikai ‘tik žaidžia’, nesuvokdami, kad per šiuos žaidimus vyksta nepaprastai svarbus socialinis-emocinis mokymasis.”
Sėkmės istorijos: kai teorija virsta praktika
Nepaisant iššūkių, Vilniaus darželiuose netrūksta įkvepiančių sėkmės istorijų. Štai keletas pavyzdžių, kaip emocinio intelekto ugdymas keičia vaikų gyvenimus:
Keturmetis Matas iš darželio „Gintarėlis” turėjo didelių sunkumų valdydamas pyktį – dažnai mušdavosi, griaudavo kitų vaikų statinius. Po šešių mėnesių dalyvavimo specialioje emocinio intelekto programoje berniukas išmoko atpažinti artėjančio pykčio požymius ir naudoti nusiramino technikas. „Dabar jis sako ‘man reikia pertraukos’ ir nueina į ramybės kampelį, – pasakoja auklėtoja Daiva. – Tai milžiniškas pokytis.”
Darželyje „Žiburėlis” grupė penkiamečių sukūrė „Draugystės taisykles” – tai buvo jų pačių iniciatyva po emocinio intelekto pamokėlių ciklo. Vaikai ne tik sugalvojo taisykles, bet ir patys stebi, kaip jos laikomasi, primindami vieni kitiems apie pagarbų bendravimą.
Ypač įspūdinga istorija nutiko darželyje „Papartis”, kur šešiametė Ugnė padėjo naujai atvykusiai mergaitei iš Ukrainos integruotis į grupę. „Ugnė pastebėjo, kad Sofija liūdna, ir nors jos nekalbėjo viena kitos kalba, Ugnė sugebėjo paguosti naująją draugę, – pasakoja auklėtoja Irena. – Ji panaudojo viską, ko išmoko apie empatiją – atidžiai stebėjo kūno kalbą, rodė paveikslėlius, kad padėtų Sofijai išreikšti jausmus, įtraukė ją į žaidimus.”
Moksliniai tyrimai: ką sako ekspertai?
Emocinio intelekto ugdymo nauda nėra vien teorinė – ją patvirtina gausūs moksliniai tyrimai. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai 2021 m. atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 340 ikimokyklinio amžiaus vaikų iš 12 Vilniaus darželių. Rezultatai parodė, kad vaikai, dalyvavę emocinio intelekto ugdymo programose, pasižymėjo geresniu savęs suvokimu, didesne empatija ir geresniais konfliktų sprendimo įgūdžiais, palyginti su kontroline grupe.
Tyrimų vadovė prof. dr. Giedrė Širvinskienė pabrėžia: „Mūsų duomenys rodo, kad sistemingos emocinio intelekto ugdymo programos ikimokykliniame amžiuje turi ilgalaikį poveikį. Stebėjome tuos pačius vaikus pirmos klasės pabaigoje ir nustatėme, kad jie lengviau prisitaikė prie mokyklos aplinkos, turėjo mažiau elgesio problemų ir geriau sekėsi užmegzti draugystes.”
Tarptautiniai tyrimai taip pat patvirtina emocinio intelekto svarbą. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad emocinis intelektas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmę darbo rinkoje. Žmonės su aukštu emociniu intelektu uždirba vidutiniškai 29% daugiau nei tie, kurių emocinis intelektas žemesnis.
Neurologijos tyrimai atskleidžia, kad ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis emocinio intelekto vystymuisi, nes būtent šiuo metu sparčiai formuojasi prefrontalinė smegenų žievė, atsakinga už emocijų reguliavimą. Anot neuromokslininko dr. Tomo Krikštaponio, „investicijos į emocinį intelektą ikimokykliniame amžiuje yra efektyviausios, nes šiuo laikotarpiu smegenys yra itin plastiškos ir imlios.”
Rytojaus architektai: emocinis intelektas kaip ateities pamatas
Vilniaus darželiuose vykstantis emocinio intelekto ugdymo „eksperimentas” jau duoda vaisių ir formuoja naują kartą, kuri, tikėtina, bus geriau pasiruošusi XXI amžiaus iššūkiams. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur automatizacija ir dirbtinis intelektas perima vis daugiau techninių užduočių, būtent „žmogiškosios” savybės – empatija, kūrybiškumas, bendradarbiavimas – tampa vis vertingesnės.
Švietimo ekspertė Rasa Juknienė teigia: „Ugdydami emocinį intelektą nuo mažens, mes ruošiame vaikus ne konkrečioms profesijoms (kurių dalis dar net neegzistuoja), o gebėjimui prisitaikyti, mokytis ir bendradarbiauti – tai universalūs įgūdžiai, kurie bus reikalingi nepriklausomai nuo to, kaip keisis darbo rinka.”
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kalbėdamas neseniai vykusioje konferencijoje „Ateities lyderiai”, pabrėžė: „Mūsų tikslas – kad Vilnius taptų emocinio intelekto ugdymo sostine. Tai investicija ne tik į vaikų gerovę, bet ir į miesto ateitį. Emociškai intelektualūs piliečiai kuria sveikesnes bendruomenes, inovatyvesnes įmones ir humaniškesnę visuomenę.”
Baigiant verta paminėti, kad emocinio intelekto ugdymas darželiuose nėra stebuklinga lazdelė, išsprendžianti visas problemas. Tai ilgas ir nuoseklus procesas, reikalaujantis visų suinteresuotų pusių – pedagogų, tėvų, specialistų – bendradarbiavimo. Tačiau matydami pirmuosius rezultatus, galime drąsiai teigti, kad tai kelias, kuriuo verta eiti.
Galbūt po dešimtmečio, kai šiandieniniai darželinukai taps jaunais suaugusiais, galėsime įvertinti tikrąjį šių pastangų mastą. O kol kas kiekvienas „Aš supykau, bet galiu nusiraminti” ar „Man liūdna, bet žinau, kad tai praeis” yra mažas žingsnis link emociškai brandesnės visuomenės, kurioje lyderiavimas prasideda nuo savęs pažinimo ir rūpesčio kitais. Daugiau informacijos ieškokite čia.